- šventastis
- ךveñtastis (l. świętość) sf. (1) J, sm. SD1177, PK9,131, FrnW bažn. sakramentas; plg. svėtastis 1: Tobulomis šventastimis … nieko nenuimdinėsim MP133. Sakramentas, arba šventastis …, neregimai turi būti išmanytas MP143.
Dictionary of the Lithuanian Language.